Selvmord Uncategorized

Maždaug prieš metus pradėjau rašyti čia. Pirmiausia, bandžiau susikurti įvaizdį. Bandžiau, tačiau neišėjo.   Bet vis tiek. Rašiau gal daugiau nei pusę metų. Persikėliau į blogspot. Rašiau keletą mėnesių. Dėl neaiškių psichinių sutrikimų, ar net nežinia ko, susikūriau naują blogą blogspote. Galiausiai šiandien jis mane užkniso ir grįžau čia.

Nežinau kiek ilgai tempsiu čia.

Tiek šiam kartui.

Ale čia geras. Nors nusprendžiau daugiau lietuviškam bloge nyberašyt, apie tokius dalykėlius nori nenori parašai.

Apžiūrėjus šiandienos blogtopą, pagaliau radau kažką įdomesnio nei tos neesmės,edvardai ir kalės.”Ispanės nukopijuoti įrašai”.Iškart sudomino…

Šiaip niekada rimtai nesekiau ir neskaičiau Ispanės blogo, kadangi manęs tos ale meilės istorijos + kalės + išgalvotos nesąmonės nedomino, tačiau beveik kiekvieną dieną ją matydavau blogtope ir laikiau tokia gerbtina,autoritetinga blogere.

Aišku, dabar ta pagarba už tiek daug skaitytojų ir + išgaravo.Kietos,nepaliečiamos kalės įvaizdis subliūško.Uostyk balsą? UJ kokia metafora.Panele,kritai mano akyse.Na ir ne tik mano.Nenoriu nei smerkti, nei teisinti, bet kai sulauki tokių kaltinimų, manau, geriau jau trauktis.

Koks gėris iš viso šito skandaliuko? Pagaliau atsirado ką skaityti blogtope :) :D

Noriu rašyt.Tik nežinau ką rašyt.Neturiu kažko gero, ką galėčiau pasakyt.Nusivylimas, liūdesys ir apmąstymai dabar sukasi galvoje.
Graži šiandien diena.Ryte, einant į mokyklą jaučiaus kaip pasakoje.Kaip kokioje stebuklų šalyje, it kokia Alisa.Nors oficialiai pavasaris, ir visi bamba kad jo nėra, aš visiškai neširstu dėl tokių gražių dienų.Apšerkšnijusiame parke galėčiau lakstyti visą dieną.Ir pamiršti visą tą negatyvų šūdą, materiją ir aplamai viską.Pasilikti tik savo svajones, troškimus ir viltis.
Kartais tiesiog negaliu savęs pakęsti, dėl to kad esu beviltiška svajotoja.Keikam atrodau tuščia ir bevertė, niekam tikusi.Kartais tokia atrodau ir pati sau.Bet ta tuštybė, kurią aplinkiniai mato manyje yra juose.Kai aplink tave besikeikiantys materialistai, nematantys nieko kito tik patys save, primityvesni už pačius primatus, nejučiomis ir pats tampi jų dalimi.Noras išsiskirti, bet baimė likti nesuprastam, vienam ir vienišam atbaido nuo bet kokių nukrypimų nuo pilkos masės.Tada ir lieki tuščia šiukšle,vienu iš daugelio,tada tavo gyvenimas tampa toks š ū d i n a s .
Ir tada, kai supranti į kokį mėšlą esi giliai įsilipęs bandai sugalvoti kaip iš jo išlipti.O išlipti nėra lengva.Reikia iš naujo perkratyti savo vertybes,prioritetus ir tai kas nereikalinga išmesti.Aš bandau kurti savo tobuląjį pasaulį iš svajonių.Dar bandau žiūrėti per realybės prizmę.Nes realus vaizdas mane nužudytų.Esu per daug silpna ir jautri, kad priimčiau pasaulį tokį koks jis yra.
Suprantu, kad su tokiu tekstu eilinį kartą liksiu nesuprasta.Nieko,jau pripratus.Galų gale tai ne kažkoks straipsnis apie aktualijas, kad turėtų būti suprantamas kiekvienam.Kaip sakė vienas iš brolių Lavrinovičių - kas norėjo, tas suprato.

http://oiltankergirl.blogspot.com/ tik primenu…

Šiandien ta puiki diena, kai vyrai nusižemina prieš moteris.Kasdieną laidę replikas apie tavo išvaizdą, juokavę apie tavo eiseną ir protinius gabumus jie pagaliau išraudonuoja, nervingai sukiodami rankas rezga žodžius ir pagaliau išlemena kažką mielo.Tas paprastas “su moters diena” labai pakelia nuotaiką.Ypač, kai jis nuoširdus.Aišku, nuoširdumo reikalauti iš nesubrendusių aštuoniolikmečių neverta, bet jų pastangos - auksinės.Vien tik ko vertas tas juokingas jaudulys balse, visi “nu, tai, amm, ehm”, ir akių kontakto vengimas…Et, mėgstu žiūrėt į susinervinusius bernus.O rašyti apie tai, ką vyrai darytų be moterų iš vis beprasmiška.Visi žino.Vyrai be moterų pražūtų, panašiai kaip ir pastarosios be jų.Aišku nesakau, kad vieni be kitų visiškai negali gyventi, bet tiesa ta, kad jie papildo vieni kitų gyvenimus.Neesu feministė ir nesakau, kad moterys geriausios, o vyrai nieko verti.Bet ši diena priklauso moterims.Ir šiandien jos geriausios.
Šiandien kiekviena moteriška būtybė turi būti pasveikina.Sveikinu ir aš :)

ps. http://oiltankergirl.blogspot.com/

http://oiltankergirl.blogspot.com/

Iš tikrųjų…Jau pavasaris, ar ne?

Šiltas, saulėtas, su žalia žolyte.Kažkur,toli nuo čia jis tikrai toks.Bet…Čia jis kolkas šaltas ir su sniegu.Su daug sušikto sniego.Kada jis pagaliau nutirps? Kada pagaliau išsilaisvinsim iš storų striukių ir rankos nebešals be pirštinių?

Sako,šią naktį šals iki -20.Jau įsivaizduoju tą malonumą, kai vėjas pūs o šaltis stingdys mano veidą.Žiauri žiema.Jau seniai tokios aršios nebuvo.Aršios odai ir plaukams.

Kas ji? Kiek jai metų? Ką ji veikia? Ir pagaliau iš kur ji TAIP rengiasi?

Jos vardas Anna Dello Russo.Vieni ja dievina, kiti negali pakęsti.

Vieniems ji mados ikona,kitiems mados auka, tretiems iš vis nežinoma asmenybė.Ji puikuojasi garsiausiuose fashion bloguose,pradedant jak and jil ir baigiant sartorialist,sutinkama garsiausiuose mados pristatymuose.Ji sėdi tik pirmoje eilėje.Kartu su Anna Wintour ir Carine Roitfeld.Ji draugauja su Garance Dore blogo autore Giovanna ir pažįsta mados pasaulio grietinėle.Ji rengiasi.JI RENGIASI BEPROTIŠKAI puikiai.Atrodo,kaip katik nulipusi nuo podiumo.Naujausios kolekcijos, topiniai aksesuarai - jos spintoje.Ji netgi juokauja negyvenanti su savo vaikinu dėlto, kad jos bute tiesiog nėra vietos.Kas ją užima? Drabužiai.Kaip ji teigia - jie jai kaip liga.Keikuriuos užsivelka tik vienam kartui, tačiau vis tiek privalo juos nusipirkti.

O batai.Kiek porų ji jų turi?Šimtą?Du? Tūkstančius.Keturis tūkstančius.Bent ji pati taip sako.

Ką ji veikia? Ji - Japoniško Vogue verčiant pažodžiuj mados direktorė ir kūrybos konsultantė.Baigusi istorijos studijas, dirbusi keletame garsių žurnalų ir dabar užimanti aukštas pareigas.

Bet.Kur kas labiau už jos karjerą visus domina jos asmeninis gyvenimas.Pirmas klausimas, kuris man iškilo pamačius ją buvo kiek jai pogalais metų, kad ji sau leidžia taip rengtis?Spėju, kad 40-50.Tačiau pažiūrėjus į jos kūną, kuriam tinka bet kokio tipo suknelės, gali pagalvoti, kad ji dvidešimtmetė.Kokia jos paslaptis? Joga ir plaukimas.3 valandos per dieną.Mityba? Pasak Annos, užsiiminėjant joga kūnas pats atsirenka ką valgyti ir ko ne, taigi nėra sunku išlaikyti puikias formas.Pavydžiu jai,nuoširdžiai sakau.

Dar grįžtant prie jos stiliaus.Kaip tokį susikurti? Gyvenant tokioje Bananų respublikoje tai išties sunku.Gauti dizainerių rūbų neįmanoma, ir leisti sau tiek, kiek leidžia Anna,gali tik politikų žmonos ir vietiniai turtuoliai.Kaip žinia,jų nedaug.Bet visgi grįžtant prie stiliaus, viskas įmanoma.Pagrindiniai akcentai - ryškios spalvos.Anna niekada jų nevengia.Trumpos provokuojančios suknelės ir sijonai - kasdienybė.Geriausi drabužiai,sezono hitai - būtinybė.Nekalbu apie kokybę.Aksesuarai - taip pat prabangūs ir ne prasti.Batai - kuo aukščiau, tuo geriau.Akiniai nuo saulės - saulėtą dieną, kaip vanduo.

Užteks plepėt ir metas vaizdinei medžiagai.

Ji dievina Dolce&Gabbana.

Myli ir Balmain.

Galima kelti begales jos nuotraukų, tačiau blogo sistema man liepia trinti kitas.Jei turėsiu trinti nuotraukas iš kitų įrašų,teks kraustytis.

Jo.Va šitaip šiandien.

Gerai.Prisipažįstu,negaliu nerašyti į blogą.Kad ir kaip kartais jis mane liūdintų, negaliu nepasidalinti ir neatsiverti jam.Noriu parašyti ir apie Anna Dello Russo ir apie pelytę matytą parduotuvėje ir apie kaip aš šiandien daug valgiau.

Apie ponią Anna Dello Russo parašysiu atskirą įrašą, bet apie pelytę noriu papasakot čia ir dabar.

Taigi.Šiandien,labai nuobodžiai sukiojantis pieno skyriuje Superneto parduotuvėj, pastebėjau mielą padarėlį.Iš pradžių išsigandau, bet smalsumas nugynė arčiau kruopų skyriaus apžiūrėti gyvio.Tai buvo maža pelytė ėdanti dar mažesnius makaronus pabirusius iš maišelio.Ji, kaip ir aš jos, visai nebijojo manęs ir nebėgo kai užsimaniau ją nufotografuoti.Parduotuvės darbuotojai piktai spoksojo į mane, it į kokią nusikaltėlę, bet aš atvirkščiai - jaučiaus lyg kokia teisybės ieškotoja - va dabar, visi pamatys, kad pas jus yra pelių,galvojau.Pelytė papozavo man ir poto labai staigiai spruko, nes kažkas atvažiavo su vėžimėliu.

Grįžtant prie savo įprastinės temos apie maistą, galiu pasakyti, kad savaitę trukęs mano pusbadis šiandien tragiškai nutrūko.Buvau pas diedukus.Pietūs buvo ne per daugiausiai ūkiški, bet desertui sukirtau zefyrą, karšto vyno, keletą turbūt begalo kaloringų saldainių iš užsienio ir porą krekerių.Toks šūdas.Visą savaitę laikiausi, iki šiandien.

Atradau priežastį, kodėl savaitgalis nėra gerai.NES TADA ĖDI NEKONTROLIUODAMA SAVĘS.Vo.

Ir dar viena priežastis, kodėl turiu rašyti į blogą.MANO KOMPIUTERIS LŪŽTA NUO NUOTRAUKŲ, KURIAS TURIU ČIA ĮKELTI :)

LABANAKT. i-D

Rašydama apie savo senąjį blogą surezgiau ir apsprendžiau vieną rimtą dalyką.

Neberašysiu blogo.Ne dėlto, kad neturiu daug skaitytojų ar išsisėmiau, bet tiesiog nebematau reikalo.chaa

Iš ties šiuo metu meluoju pati sau.Man liūdna, kad neturiu daug skaitytojų kaip koks renesmės dienoraštis ar  kalės dienoraštis.Dar liūdniau,kad neturiu apie ką rašyti.Tiesą pasakius,jaučiuosi dabar labai emo.Jaučiuos tuščia ir nereikalinga, visiška mėšlo krūva.+ nesaugi.Niekas man nepadėtų, jei mane pultų marozai.Gal aplinkybės.?Nebent.

Atsiprašau už perdėtai sukruštą atvirumą.Tiesiog nebegaliu.Kasdieninis nedavalgymas, vienatvė ir visokios kitokios nesąmonės slegia.Aišku, nesiruošiu imtis kraštutinių priemonių ir padaryti viskam galą pačiu žiauriausiu būdu.Kaip tai susiję su blogu?Jis taip pat viens iš tų slegiančių.Nežinau kodėl, bet kartais kai jį atsidarau norisi rašyt vien kažką apie koks tas šūdinas gyvenimas ir lialia.

Gyvenimas šūdinas, jei patys jį tokį kuriame.

Pabaigai,radau tokią labai įdomią citatą.Dar įdomesnė jos autorė.Mary Kate Olsen:

“I’m a person that has high highs and low lows. A lot of things make me sad. Sometimes it’s almost easier to be sad. But you do end up finding a balance and I think that as I get older I am learning what I can do for myself to make me happy.”

labai subjektyvi,bet man tinka.

Tai va,Ačiū tiems, kas skaitė :) ir dar - paspauskit PATIKO.

Šiandien prisipažinsiu jums vieną dalyką.Apie blogus…

Pirmajame šio blogo įraše rašiau, kad tai pirmasis mano blogas.Prisipažinsiu - melavau.

Toli gražu ne pirmas, greičiausiai ir ne paskutinis mano blogas.Dar kartą prisipažinsiu - ankščiau taip pat rašiau blogas.lt sistemoje.Tas blogas, kurį šiandien prisiminiau yra apie madą.Na,buvo.Nerašiau jame daugiau nei pusę metų,ir per tą laiką nei karto neužsimaniau jį atgaivinti.Gal ir gerai, nes pirmieji įrašai (aišku,ne tik jie) yra tikros pievos.Pirmokės pezalionės.Aišku,dar tada,kai tik pradėjau rašyti, mano a le rašymo stilius nebuvo išsivystęs ir sakiniai dažniausiai išeidavo nerišlūs.Buvau įkvėpta spintosguru.lt,kai pastaroji dar nebuvo tokia populiari ir neturėjo tokios masės skaitytojų.Bandžiau lygintis su ja,aišku,man nepavyko,bet dėlto nei kiek nenusiminiau.Rašiau toliau ir apie skaitytojų skaičių net negalvojau.

Pats pirmasis įrašas buvo apie Balmain kolekciją.Simboliška,prieš porą valandų tie patys mados namai pristatė savo naujausiąją kolekciją.Ji,bent iš pirmo žvilgsnio,prastesnė už tą, apie kurią rašiau daugiau nei prieš metus.Todėl rankos nekyla miklinti klaviatūrą ir kažką apie ją rašyti.

Rankos nekyla rašyt ir apie kitas kolekcijas.O aš svajoju apie fashion journalism.Kokia iš manęs žurnalistė.?šūdina,žinoma.Jei nesugebu išlementi padorių sakinių ir argumentuotai pagrįsti savo nuomonės…Galbūt aš linkusi per daug save nuvertinti.Kažin.Anyway,jei kam įdomu mano senojo blogo adresas -  www.blogas.lt/moda